2011 m. gruodžio 28 d., trečiadienis

Atolas


Dar nematau ribos
Tarp dabarties ir praeities,
Gal kas ir kai kada nuties,
Lygybės ženklą vėl padės -
Kitos nebus mums išeities.
Viena grandinės kilpa
Bus pakeista kita,
Kuri jau nurūdijo ar nudilo,
O man nusilpo tik ranka...
Prie savo sienos esu prirakinta,
Bet kojos siekia žemę,
Į ją įaugau tarsi Eglė -
Motina sūnų,
Mano vienintelė dukra,
Dar Drebule užgimusi
Ir naktimis vis bijo,
Tebedreba tarp svetimų
Ir tarsi baubo saugosi -
Tikrojo vardo „Žilvinas“...
Esu vis į tave rankas iškėlusi,
Į saulę, melsvą dangų,
Kad taiką ir ramybę
Išmelsčiau tėviškei...
Grandinės dyla ir nukrenta,
Kai sūnūs MOTINAS išgirsta,
Sustoja tyliai į dalgį atsirėmę;
Grėblys atsigula ant pradalgės,-
Atolas jau sužėlęs,
Miega našlaitėlės.


Komentarų nėra: