Čia mūsų namas,
Kur tik dykumos ir smėlis;
Čia tik skarelė ant burnos,
Kad dantimis nejustum
Vien girgždesio tarp jų...
Tai žemė ta pati,
Kur koją svetimi įkėlę
Pajunta paduose vien karštį,
Dykumų platybę, supustytas kopas,
Kupranugarį, laisvą -
Be apynasrio, diržų
Ant savo kupros ir nasrų.
Žalioji mano tėviškėle,
Kur nuėjai dabar ir tu?
Oi, kaip toli nuo savųjų namų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą