Sunki našta
Tau gula ant pečių,
Tu - motina,
Vis sauganti gyvybę.
Kiek dar naktų,
Kiek dar kančių
Matys ir tavo akys,
Ir šiąnakt neužmigusios.
Prie sūnaus lovos iki paryčių,
Prie balto veido,
Nuo skausmo iškrypusio...
Ar teko tau matyti
Vaiko ranką ir akis?
Nebūtinai tik savo,
O gal svetimą,
Betgi mažytę.
O kalbame tuščius žodžius,
Išvardinam skaičius
Ir gėrimės savo protu,
Kad galime visiems
Tai pasakyti...
Oi, daugiau nebegaliu,
Nebegaliu rašyti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą