Žiūrėjau pro šakas,
Mačiau balandžio skrydį -
Jis kilo paprastai,
Kur matė jo akis,
Bet niekas paukščio nepalydi,
Kai leidžiasi žemyn.
Jau niekas debesų neardo,
Jie plaukia pamažu...
Galbūt aukštai
Užkliuvo sparnas,
Visur juk nesaugu?..
Prisirenka tik žemėje
Brandžių grūdų
Ir kyla į padangę -
Toks jis net žemės
Padarui brangus.
O tiesos grūdas dygsta
Ir vėl įauga į baltus paukščio -
Balandžio sparnus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą