Žiūrėjau pro pirštus
Į smulkmenas,
Sakiau: „Jau toks gyvenimas“;
Didesnius akmenis
Aplenkdama ėjau,
O maži spaudė, dūrė, smigo,
Į pačią širdį strigo - dar giliau.
Kai vieni biro
Vos tik prisilietus,
Kiti pažiro dar toliau,
Skaudėjo, oi, skaudėjo
Ir kojas, ir akis...
O gal verkiau?
O mažos, smulkmena,
Juk sau sakiau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą