Nepasakiau Tau
Savo paskutinio žodžio.
Ir visada taip būna -
Nieko iki galo nesakau,
Todėl manęs neklausinėji
Ir aš tik įdėmiai klausau...
Galbūt tada kalbėti nesuspėju,
O mintyse ir širdyje laikau.
Mačiau aš Tavo akyse
Ir skausmą, tylią gėlą,
Ir norą dar iš gyvenimo
Taurės išgerti su kaupu.
Kada gi būna soti sielą?
Kai mes-abu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą