Ta molinė spalva -
Dirva riebi, nors ir sausa,
Suskeldėjusi tarsi nuoga koja.
Ir tokią dirvą aria ne bet kas -
Tik besišypsantis artojas.
Jo ūsuose saulėlydis šviesus,
Rytais saulė nušvitusi,
O lūpose saldus medus,-
Kaip mylimojo bučinys,-
Pasveikina ir vakare,
Ir ankstų rytą...
Molio spalva jauki
Ant dubenėlio pusryčiams;
Pietums – sriuba,
Molinėje krosnyje pašildyta.
Iš molio asla suplūkta
Ir gelsvu smėliu pabarstyta,
Kad stiprūs augtų sūnūs,
Molio įdegto spalva,
Saulės ir vėjo gairinami,
Molį prisimintų,
Lietuvą primintų -
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą