Mačiau Italiją -
Šiltus, gražius kraštus,
Kur žmonės gražūs
Kaip citrinos sirpsta;
Alyvuogės nukritusios
Tiesiog ant atvirų takų,
Jų niekas nerenka,-
Kaip mūsų raudonųjų,
Net juodųjų serbentų,
Kurių uogienių pilni rūsiai
Ir ąžuolinės spintos.
Mačiau ir daug benamių,
Labai jau alkanų šunų,
Netgi ir tokią dalią
Turinčių žmonių,
Kuriems uogienės šaukštas
Į medų pavirstų...
Tokie kontrastai sukrečia -
Nakties tamsoj jaučiu,
Kaip smilkiniuose kraujas
Nuo to vaizdo tvinksi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą