Prie Lietuvos širdies prisilieti,
Girdi, kaip tyliai plaka,
Ką pasakoja ji dienų dienas
Tarp kryžių ir nebūtinai
Ant artimųjų kapo.
Kaip jos neprisiminti,
Kai rytais saulutė teka,
Kada diena išmargina gražiai
Kalnų ir ežerėlių kraštą.
Oi, kokie tylūs vakarai...
Lakštutė su lapeliais šneka,
Kad grįžo žmonės po darbų,
Jų trobose vaikučiai laukia.
Maldai prie kryžiaus priklaupiu
Už tėviškę, už visų laimę;
Šventa malda ir už visus,
Kurie gyvena šitame pasaulyje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą