Kai tylus vakaras švelniai
Paglosto veidą, ranką
Ir nusileidžia saulės
Nukeliautas dangaus lankas,
Tamsa sustoja
Ir už mano lango.
Kaip valandos iš lėto slenka -
Ant lūpų vien šešėliai,
Mirga vakarykščiai atšvaitai,
Į širdį slenka, slenka...
Renku užuolaidos raštus -
Ten mėnuo kalbina,
Prie eglių glaudžiasi naktis
Ir į žolynus krenta, krenta...
Panyra man į plaukus
Jo baltieji spinduliai...
Oi, kokia ši balzgana
Svajonė ir viltis,
Kaip ryto laukiu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą