Pavasaris, ar nematai?
Staiga man į akis
Saulutė pažiūrėjo
Ir kišt liežuvį -
Geltoną spindulėlį.
Nulaižė, nuprausė stilingai,-
Dabar nubalinta galva,
Bet skruostai žydi obuolėliais.
Kad būtume panašios,
Nuskyniau ievų šakeles,
Nešuosi visą glėbį...
Kaip jos kvepėjo!
„Oi, tu ieva,ievuže,
Ko nežydi žiemužę?“
„Bijausi šalto vėjo“,-
Ji man šnibždėjo...
O kadagys... matai?
Rausvai pražydo -
Jau pavasarėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą