2011 m. kovo 20 d., sekmadienis

Ir gulbės kalba




Kai gulbės ežere
Snapus pamerkia,
Ledus nuleidžia.
Ir šyla lytys
Nuo jų balto balto sparno.
O sako, kad nemoka
Gulbės verkti...
Kur žolės ežero dugne,
Kurias paliko į kitas šalis
Išskrisdamos,
O kur griaustinio aidas?
Štai mėlyno dangaus
Mažytis lopinėlis -
Debesėlis skrenda,-
Vis nuo pušies iki kitos,-
Nupurto po kankorėžį
Ir sėją sėklą daigią...
Kur mane šaukiantys vaikai,
Jų mielos akys?
-Ateis ir vėl išeis,-
Taip gulbės baltos sakė.

1 komentaras:

Irma rašė...

Nuostabios eilės...kurios netgi įkvėpė mane sukūrti meno darbelį. Esu be galo dėkinga Jums.
Irma