Ne vieną ŽEMĖS obuolį suvalgiau;
Tik atsikandau -
Tau daviau.
Pasilenkiau ir atsigėriau,
Pasisėmiau ...
Ėjau toliau, reškutėse nešiau,
Galbūt žinai, ir kam.
Priėjusi duris pravėriau,
Pažiūrėjau,
Ir nykų žvilgsnį pamačiau;
Ranka šalta, tuščia -
Apsirikau.
Vanduo ištiško, išsiliejo...
Oi, obuolys dar neprinokęs -
Supratau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą