Kokie gražūs krūmeliai,
Ir be lapų, išsiraizgę,-
Būtų pažeidžiamas
Medelis atskirai,
Bet, kai drauge,
Štai kyla tarsi rankos
Į saulutę, dangų vaiskų
Ir dar kitą saugo, laiko,
Kad per toli
Net ir palaužto nenuneštų,
Geri bičiuliai ir draugai
Pašaukia prie savęs.
Kokia graži draugystė,
Kai visi išgirsta
Vieversio giesmes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą