Mažyti žemės kamuoliuk,
Iš pat gelmių į slėnį atridentas,
Nuo kalno vėl į praeitį grįžti,
Kada užrašėme mes atmintį
Ant tavo kietų rankų...
Oi, palaikyk ir mūsų sielvartą
Iš viso šio pasaulio skausmo -
Dėl žuvusių ar dar negimusių vaikų.
Nušluostyk motinoms akis,
Pašauk prie savo sosto,
Juos visus pašauki.
Sugrįžk, sūnau, pas žmoną,
Sveikas grįžk...
Su akmenėliu šauksiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą