„Tūkstantis žingsnelių
Nuo mano namelių,
Kada aš nueisiu
Pas savo mergelę“...
Per kalnelį jojau,
Pėsčias -per sniegelį,
Štai dar rūksta dūmai
Tavoje trobelėj.
Pabeldžiau langelį,
Nukrito snaigelė,
Prabudo motutė,
Tik miega mergelė.
Gal ji nebemyli,
Oi, plyšta galvelė;
Negi ji negirdi,
Kaip plaka širdelė.
Per kiemelį ėjau
Ant galų pirštelių,
Kad nepamatytų,
Kaip šalo kojelės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą