Kalniukai žiemą
Visada gyvi ir gražūs,
Kada nuo jų- net švilpia,
Čiuožia vėjo lydimi vaikai.
Nuo saulės blyksnio užsimerkiau -
Gal tikai miražas?
Bet ne...atpučia juoką,
Marguoja kepuraitės
Lyg pavasario žiedai.
Pačiupinėju savo nosį-
Ilgai stovėjau...
Slyst nuo kalno.
Būsime draugai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą