Seniai nusėdo dulkės
Į grindinį, dar netašytų akmenų.
Taip juoda žemė įsiėdė,
Nors juo mediniai ratai darda,
Patepami tik degutu.
Mamos ratelio vis pakojis nardo
Ir bėga siūlas,
Dar pavilgomas su seile,
Kad būtų glotnas ir stiprus,
Palydimas į mažą šeivą
Ir drobė gula į vestuvinius ratus.
Seniai jau milo ritinius
Suėdė kandys,
O liko pakulų su spaliais terba,
Nuo laiko pajuodavusi...
Į ją kasdien
Po netašytą akmenį dedu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą