„Vaikščioj povas po dvarą,
O povela po keimą;
Graži povo plunksnele
Žeme čiužinėj“...
Taip gera susikibus dviese,
Kokia švelni, šilta ranka;
Aplinkui rateliu vediesi -
Dar skamba balsas nuo Tavęs.
Ne gaila povų nei dvarelių,
Tik ilgu ilgu be brolelio.
Gal nusileidusi migla?..
Virš debesų svajonė skrido
Kaip mažas paukštelis,
Prisiglaudė prie kranto,
Kur seniai valtelės
Nebeišplaukia į marias.
Gaila brolelį
„Vienišą palikc.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą