Koks nuoširdus
Plikų šakų nuogumas.
Kaip mažametė
Vėl ištiesusi rankas lekiu...
Pabrauksiu svyrančias šakas
Ir laiko stygą
Suvirpinsiu atodūsiu giliu.
Kaip skamba šiltas sniego
Po baltos nakties
Vėl naujas šnaresys,
Šakelių prigimtis-augimas...
Dėkoju ŽEMEI -
Vėl einu!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą