Tiems, kas plaukia

Po vandeniu panirusios
Valtelės laukia -
Jos niekada jau ežero nepabučiuos.
Gal sutrūnijęs medis verkia,
Kad niekada su manimi
Į tolį nebeskros..
Kiek daug tokių senučių
Palei krantą -
Atliko pareigą,
Nutilo ant bangos...
Ir vieną kart gyventi verta,
Kad būtum reikalingas,
Kol širdis liepsnos.
Srovė pagauna
Ir stiprius apverčia -
Tik palinkėsiu gero vėjo,
Tvirtų rankų,
Delno šilumos.