Mylėti nemokėjau

Galbūt mylėti nemokėjau -
Kažkur vis nuolatos skubėjau;
Skuboti buvo bučiniai
Ir nupūtė juos vėjas...
Tik laukuose sava buvau
Ir į medžius ilgai žiūrėjau,
Vanduo atstojo man Tavo akis,
Dangaus beribėje jutau,
Kaip spurda vėl nesuprasta širdis,
O pasakyti žodžiais negalėjau...
Kaip glosčiau akmenį dažnai,
Ant kurio niekad ilgai nesėdėjau -
Jis šaltas, kietas, tik dažnai
Gal kito draugo arti neturėjau...
Jei mintys bėga upeliu
Ir aš su juo suspėt norėjau,
Tikrai Tavęs mylėti nemokėjau...