2009 m. rugsėjo 4 d., penktadienis

Vienatvė gydo


Jau nebe rytas-įdienojo,
O niekam "labas" nesakiau.
Pasveikinau tik vėją, lietų,
Kuris barbena į palangę,
Teška ir nuo stogo,
O aš parimusi eiles rašau...
Tai meditacija, malda bežadė,
Kai niekas durų nepradaro-
Vienatvės taip bijau...
Tokia tyla, nebekrebžda ir pelės,-
Joms naktį daug saugiau.
Man kartais rodosi,
Kad aš-pelė po šluota,
Kada išdrįsusi teisybę pasakau,
Matau tik iškreiptą grimasą,
Tartum pati kalta buvau...
O tokios pamokos-tai kasdienybė.
Ilgokai mokiausi ir supratau-
Vienatvėje ir sielos skausmą išsigydo,
Be reikalo aš jo vengiau...
2009

Komentarų nėra: