Gražiai sugulę žali miško lobiai
Prie seklumėlių ir šaltinių,
Trykštančių iš po kelmų,
Ten sirpsta nematytos uogos;
Bijau ir skinti-gali būt nuodų...
Ne viskas, kas raudona,
Saldu ir malonu,
Skanus tas tekantis vanduo-
Jo atsigėręs pasijusi ponas,
Į taurę vyno nemainyčiau jo.
Aukščiau sužėlę papartynai,
Kupstai mėlynių šalia jų.
Ant aukšto koto stiepiasi ir grybai.
Ir vėl nebežinau vardų...
Visą gyvenimą vis mokausi,
Baigiu pasenti- gamta dar turi
Savo paslapčių.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą