2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Viskam savas laikas


Koks nuostabus, kada pražysta,
Saulėgrąžų geltonas laukas,
Kai saulė suka dangumi
Didžiulę galvą su šimtais vaikų,
O rudenėjant ima ir pajuosta-
Išbarsto žemei grūdelius.
Matau šį stebuklingą žaismą,
Jos pėdomis ir aš seku...
Tarsi į stiprų stiebą atsitrenkia laikas
Ir grįžta tiktai su nauju gumbu...
O žemė nenustygsta, jai yra ką veikti-
Vėjeliui, tam išdykėliui, pagraso piršteliu,
Kad nepasėtų grūdo, kol ne laikas.
Sudygsta viskas-tik savo laiku...
2009

Komentarų nėra: