2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Rudens kalba



Paskutinieji šilto vėjo gūsiai
Prašvokščia pro beržyną
Ir skamba lapai blizgantys...
Prinokę žirginiai
Taip laukia savo naujo skrydžio
Kaip laisvės trokštantys vaikai...
Alsuoja žemė-dar taip šilta,
Viršukalnes nusmaigstę saulės spinduliai
Per vasarą paklojo patalėlį;
Į būsimus namus pasižiūrėjo
Paskutinės gėlės, žali dar medžiai iš aukštai.
Tarsi trumpam atsikvėpė kalneliai-
Pakriaušėse prigludo baltieji beržai,
O ąžuoliukai kiek aukščiau prie skardžio
Rudeniop užsnūdo...rytmetys vėlai.
Džiaugiuosi paprasta kalba gimtinės medžių-
Tik reikia į akis jiems pažiūrėjus atsiliept...
Tarp jų šaknų ir skruzdėlių takeliai;
Einu ir aš, žinau-pakvies.
Priglausiu ranką, paklausysiu,
Kaip tyliai čia dainuoja motina gamta.
Po mano kojom Lietuvos paveikslas plyti,
Toli prie Baltijos dar šniokščia
Rudens pakalbinta banga.
2009

Komentarų nėra: