2009 m. rugpjūčio 19 d., trečiadienis

Puokštė


Kaip gaila, kada vėjas
Žiedą drasko, purto-
Tada netyčia pagalvoji,
Koksai gyvenimas klaidus,
Koks grožis laikinas
Ir niekas gėrio neatstoja,
Kada renkiesi sau draugus.
Nuvysta gėlės kaip jausmai,
Dažniausiai laikini, išblėsta,
O priesaiką ištarti nesunku...
Į laimės puokštę žiedą tik įdėsiu,
Todėl priėjusi ramiai skinu.
Gerai žinau, kad neilgai žydės jis,
Bet gera šią minutę puošti žiedeliu.
O meilę tikrins vėjas
Per kelis kartus.
2009

Komentarų nėra: