Per kalnelius,
Miškų masyvais
Į lygumas nubėga
Lyg pasišokėdamas
Šaltas lietus;
Birželis atpūtė
Dar krušą-sniegą,
Bet properšose
Spindi mėlynas dangus.
Skubėdamos ir dienos bėga-
Čia rytas, vakaras
Ir vasaros nebus...
Taip norisi sugauti
Saulės šilumos,
Nors mažą spindulėlį
Ir prie širdies
Ilgam priglaust,
Kad nesijausčiau
Šiam pasauly našlaitėle-
Tiktai galėčiau gėlę
Šiuo vardu pašaukt.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą