Dabar gražu...pavasarėlis.
Atrodo bėga, griūva kamuoliais
Balti kaip pūkas debesėliai,
O properšose spindi saulė
Ir nenusakoma spalva dažytas mėlis.
Su jais ir atmintis atbėga,
Užgriūva širdį džiaugsmas, šypsena,
Bet vos į kitą pusę pažiūrėjau-
Tenai prabėgusių dienų
Įvairiaspalvė lavina...
Ir ko daugiau, ar dangaus mėlio,
Balto balto debesėlio,
O kartais veriasi čia pat
Ilgų naktų gili tamsa...
Ir nematau, kur visa tai nubėga,
Kada prasideda naujos dienos aušra.
Gal tu žinai,padėk suvokti žemės jėgą-
Prabusti saulės spinduliams
Prašvitus akyse.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą