2009 m. kovo 29 d., sekmadienis

Odė žmonėms su baltais chalatais

Skiriu Anykščių ligoninės chirurginio skyriaus vedėjui Giedručiui Klimkevičiui

Per daug aukštomis frazėmis kalbėti
Ir kažką išaukštint neįpratus.
To nusipelno tik balti beržai,
Bet kai žiūriu į žmones
Su baltais chalatais,
Atrodo, beržas eina lyg šviesa gražiai...
Nepaprasta, kas žmoguje pamato,
O klausimų dar lieka,
Rebusų neišspręstų šimtai...
Matau-nušvitusios lyg baltas beržas
Melsvos Jūsų akys,
Ir , rodos, Jūsų rankų visai nebijai.
Kokios širdies turėtų būti ir namiškiai,
Kaip jūsų triūsą, atidumą vertina
Savi vaikai, kai sėdasi dažnai
Vieni prie namų stalo ,
O mama ,tėtis budi prie ligonių vakarais-
Ir naktys praslenka su jais.
Visai ne odė, panegirika išėjo-
Tik Jūsų kasdieninio darbo apmatai...
Lyg gulintys ant mūsų gėrio stalo
Sugrįžusios gyvybės šilti
Duonos kepalėliai-
Žmogaus likimas, jo gyvenimas,
Lyg iš baltų beržų širdies
Atbėgę meilės aitvarai.
2009

Komentarų nėra: