Seniai seniai,Kai pasakos dar buvo gyvos,
O jų tebesiklauso
Ir dabar suaugę ir vaikai-
Jose geroji Eglė
Su savo vaikais nuklydo
Ir virto Lietuvos miškais.
Net ir dabar jai ašara nubyra
Dėl išdavystės,
Pykčio-brolių, artimų;
Dėl melo, apgavystės ir pavydo,
Kuriuos sugėrė šaknys...
Gal šios ydos
Atgimsta savo būtimi
Lyg su krauju?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą