Žemelę mylim ,
Nes glaudžiasi prie jos
Jau praminti takai ...
Paklausome,o ji nutyli ,
Jei mūsų pėdos eina
Kartais ir kreivai.
Ne vieniši kelelį skinam ,
Nors gal išlieka nežymus
Šis pėdsakas,bet kylam ,
Kai jaučiame išdygę ,
Kad esame jos daigeliu-
Nerūpestingu,dar žaliu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą