Kažko taip visada vilioja
Apleisto miško senbuviai stuobriai-
Kempinės tartum velnio koja-
Atžagariai kanopos nušleivoję ,
Kiti lyg šypsos pro ūsus gudriai...
Kelmai lyg raganos ant šluotų
Tarp išlytų ,sudžiuvusių šaknų...
Matai tarsi mundurą ,dar jaunystėje dėvėtą ,
Ant samanom apaugusių, žalių kemsų.
O pabandyk tik prasibrauti pro eglyną-
Tuoj sausos šakos išbadys akis ,
Todėl įveikti baimę noras ima
Beklaidžiojant po vienišus,
Niūrius miškus.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą