2008 m. rugsėjo 23 d., antradienis

Ramybė




Mėnulio pjautuvas dangum nuslydo ,
Apkaišęs galvą žvaigždėmis.
Kokia tyla-tiktai šikšnosparnis praskrido
Šiurendamas sparnelių plėvėmis.

Šviesu-nakties tamsa seniai nebebaugina ,
Akis atverti nemigai ilgam galiu ...
Žinau,gal iki ryto gersiu taurę atminimų-
Per šitiek metų jų tiek daug turiu.

Jei dabartis žabangų nebespendžia ,
Esu rami,nes savimi tikiu.
Turėčiau džiaugtis,kad vaikai užaugę
Be mano rankos eina mėnesienos apšviestu keliu.

Nepajutau,kad rytuose saulutės šypsena nušvito ,
Vėjelio šaltas pliūpsnis dvelktelėjo per skruostus...
Gal apgaulinga ši ramybė,jei rytai užtiko ,
Palydinčią mėnulį su eilėraščio posmu.
2008

Komentarų nėra: