2008 m. liepos 7 d., pirmadienis

Dykuma


Žiūri į tolį ir kiek akys mato,
Vis raibuliuoja neregėta lyguma-
Ten kupriai be varovo ganos
Ir smėlis-tarsi veidrodinio stiklo gabalėliai
Girgžda po kojomis -aplink gelsva migla.
Sausra be atvangos krūtinę spaudžia,
O rankos ,kojos lyg sausa lazda,
Kurios net pasiimti nesiryžti-
Ji būtų tik gilyn besminganti našta.
Eini tolyn visas jėgas sukaupęs,
Į horizonto pakraštį,
Kur,rodos, švyti ežero vanduo ,
Kedena vėjas medį,
Plyti žaluma bekraštė ...
Bet,kai tikiesi dykumą įveikęs,
Į širdį įsismelkia tuštuma.
2008

Komentarų nėra: