Lieknųjų drebulių lapeliai dreba-
Tarsi suvirpinta styga-aukštyn ,žemyn...
Beržo viršūnėmis staiga prabėgo
Benamis, amžiais skubantis pietys.
Žiogai nutilo,paukščiai nebegieda,
Virš ežero lyg garbanas iškėlęs
Grūmoja juodas debesys.
Lietaus lašelių nuprausta pievelė-
Lyg pilnos išgąsčio akelės-
Šnarėjo smilgų ,ašarėlių pulkas...
Jose pasislėpė nuo drebulių
Atbėgęs virpesys.
Kada iškelsiu baltą burę,
Debesų properšoje saulė sumirgės.
Juk greitai nugarmės tolyn
Užklupusi audra bevaisė-
Skubu Sizifo akmenį
Nuristi nuo širdies.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą