Vaikučių kampelis

Į giraitę
Prie pušyno,kur berželiai,
Drebulės ir alksniai keri,
Raudonviršis jau išdygo.
Kraipo galvą-gal kur grybą
Sau panašų pamatytų-
Žemuogėm tuoj pasakytų.
O aplink tik voveraitės-
Jų galvelės susiraitę,
Pušų spyglių prismaigstytos,
Samanomis apkaišytos.
O toliau,miške,prie tako,
Ūmėdės viens kitą seka,
Glaudžiasi jos prie lazdyno-
Gražus-riešutus augina.
Greitai čia atbėgs vaikučiai,
Voveraitės ir kiškučiai.
Bus smagu-skambės giria,
Ir niurzgėti-nevalia...
Raudonviršiui kad pavyko-
Baravykas šalia dygo.
Ruda didelė kepurė,
O jau kokį pilvą turi!
Net visi kiti grybukai
Jam pavydi ,nes mažiukai.
Niekas jų nepastebėjo,
Kai pro šalį miškan ėjo.
Musmirė tiktai raudona
Visur maišosi po kojom.
Kad visi ją pamatytų-
Tarsi pienu apšlakstyta.
Štai kazlėkai prie pušelių
Iš po smėlio galvas kelia-
Gličias kepures augina,
Jas atokaitoj džiovina.
Jei šių grybų nepažįsti,
Bėk į mišką-nepaklysk tik.
Pažiūrėk, pro kur takeliai
Veda į palaukę žalią.
Prisirinkęs pilną krepšį
Viršuje padėk ir lepšį.
Nepatinka šitam ponui,
Kai susitrina jo šonai.
O dabar namo keliaukim,
Apie grybą dainą traukim-
Oi grybai,grybai,
Jūs gardėsis mano,
Kas jūsų nevalgo,
Nieko neišmano!
2008