Mano mintys-Motinų vaikai

Negimstama su laimės skraiste-
Tik pasakose joja broliai ant baltų žirgų,
O motinos-madonos liūdnas žvilgsnis-
Seniai gyvena lūkesčiais savo vaikų.
Su kasdieniniais rūpesčiais
Trepsena metai -
Nešioji glėbyje savo vaikus,
Jauti,kaip jų širdelės spurda,
Kad jiems per ankšta prie namų...
Vis lauki,kol vaikai užauga,
O meilės skraistėje
Jų rūpesčius toliau neši-
Kuo didesni vaikai-našta sunkesnė,
Gyvenimo išbandymai
Vis tampa sunkesni...
Su kasdieniniu nerimu po kojom
Klampiu gyvenimo keliu brendi,
O skraistė,kurioje maži vaikai
Ramiai miegojo,
Dabar į nežinią nutįsusi-tokia slidi.
Ir nežinai,kokioje vietoje suklups jie-
Pribėgti ir pakelti negali,
Šnabždi iš nevilties,bejėgiškumo-
Padėk jiems ,Dieve,jei gali.
2008