Mano gyvenimo upė

Maniau įbrisiu į švelnias bangas,
Jų keteras lyg pienės pūką
Delnais košiu,
Bet slenksčiai slidūs...
Kai pirmą akmenį
Su ašara nuploviau širdyje,
Kiek sutrikau...
Pasilenkiau į gelmę-
Tai Giesmių giesmė be žodžių ošė,
Net abiem rankom į krantus įsikibau.
O!Kokie galingi sūkuriai,
Kai meilės,neapykantos,kančios verpetai
Suplūsta į sielos gelmes
Ir pamatai,kad į akis pažvelgia saulė
Ir groja spinduliai
Šviesos sonatą-
Apleidžia jėgos
Ir viltimi apakus
Į tamsią nežinią
Negrįžtamai,
Pamiršus baimę
Pasroviui lyg pienės pūkas
Pasukau.
Palaimink,Dieve,mano kryžiaus naštą-
Nuo šiol kiekvieną žemės pėdą
Gerumo ašara suvilgius
Dovanosiu Tau.
2006