2017 m. rugpjūčio 23 d., trečiadienis

Juodojo kaspino diena



Stovėjome ir stovėjote
Savo vietose

Gyvenimas patikrina visus,
Kaip tu išbandymus
Didžiuosius išlaikysi,
Ką parašysi net ant akmenų,
Kurie tavo kelyje
Kas dieną kyšo...
Kur būsi ateity,
Jeigu pasikartos ar lems lemtis,
Kai būsi toje vietoje,
Stovėsi lyg uola
Ir į pasaulį
Tiesiai pažiūrėsi.



Pamąstymai



tekstai. lt.

Patiesiau rankšluostį,
Austą savo močiutės,
Išguldysiu ant jo tekstą
Atbulai,
Nes tiesūs žodžiai stringa
Norvegijos avietynuose,
Kur dirba mūsų šviesuliai...
Kas veja mūsų paukštį
Vasarą išskristi,
Kai dar žali miškai,
O pamiškėse raudonuoja
Savo avietės,
Gamtos veltui duodamos...
Gal pinigai?



Atmintinos dienos



Gyvename ir vėl gyvensime, -
Niekas nesustabdė iki šiolei
Ir neįveikė gyvenimo
Karai ir badas
Ar jau pamiršta vergovė,
Mirties ir siaubo
Atšvaitai.
Pagerbkime, kas žuvo,
Kas tremtyje kentėjo,
Jų vardus užrašykime
Į savo ateities istoriją,
Vėl į gatves išėję
Pakelkime ir vėliavą aukštai,
Nuriškime ir juodą kaspiną,
Prisekime gyvybės gėlę,
Tada atsikratysime minties,
Kad buvome nelaisvėje,
Negrįšime iš jos išėję...
Gyvename laisvi,
Kur ir gyvens
Mūsų vaikai.




Regėjimai



Gyvenimas – viena
Ir ištisinė linija
Ta pačia ir kryptimi,
Yra lygiagretė,
Kada šalia atsiduria
Tau artimas žmogus...
Dažnai taip einame apsikabinę,
Susisiekiame ir pirštais,
Bet nesame ir iki galo atviri,
Kiekvienas turi savo paslapčių,
Neatskleistų sąmonės klodų,
Tarsi upelyje akmenų...
Siužetas, fabula –
Tiktai romanuose,
O detektyvas – išmonė
Iš pagrindų...
Rašyčiau ir rašyčiau,
Kas man ir tau aktualu.
Oi, turiu ir savo paslapčių,
Kurių atskleisti dabar negaliu, –
Lygiagrečiai
Ir žemė, ir dangus.



2017 m. rugpjūčio 22 d., antradienis

Atsisveikinimai



Vasara su gėlėmis
Atsisveikina be skausmo,
Nugnybia tik šalna
Akis užmerkdama,
Kol vėtra dar nešiaušia,
Ramunės baltos
Ramiai nužydės
Tuoj pat,
Kaip kažkada...
Bėgu savo taku
Per smėlį geltą,
Buriu ramunės žiede,
Kas ir kaip, kada, –
Kiek man beliko – šventė,
Džiaugiuosi savo pilnatve,
O meilė senokai surasta
Ir užkasta.




Žilstantis rugsėjis



Nepabaigti darbai
Guli ant stalo,
Tarsi vynas išsivadėjęs,
Neištaisyti rašiniai,
Šalia – raudona rašalinė,
Dar nepadažyta plunksna,
O baltame lape
Neužrašytos mintys
Miega...
Kas vargina tave?
Tas pats, kas ir mane,
Kada lange
Mėnulio pilnatis,
Ruduo artėja,
Gyvenimo rate jau įsisuko
Šaltas vėjas,
Negrabiais pirštais
Širdį glamonėja...
Atsikvėpiau
Ir vėl einu
Prieš vėją
Gelstančia alėja...
Oi, mano mėnuo –
Jau daugel metų
Žilstantis rugsėjis.




Bitutė



Gėlė pražysta vieną kartą,
Užgimę skiname jas
Daugel kartų...
Liūdėti, juoktis
Visą gyvenimą neverta,
Ką nuoširdžiai sakai,
To nelabai kas
Ir supranta, neįvertins...
Gyvenimo tiesų
Vis mokomės iš knygų,
Maldaknygių mamos,
Senų „kantičkų,“
Bet darome ir nuodėmes,
Lyg akis užsirišę,
Nors dievagojamės,
Kad tik į Dievą tikime.
Neliesk žaizdos,
Neskink gėlės
Iš svetimo darželio,
Pauostyk lyg bitutė
Ir nuskrisk.