2022 m. gegužės 12 d., ketvirtadienis

Dėkingumas

 



Kas padeda sėklai

Iš žemelės kilti?

Saulė motinėlė

Ir vėjelis šiltas…

Kas padeda žiedui

Vėl naujai pražysti?

Tai gyvybės šauksmas,

Mezga kitą grūdą,

Žemė jį maitina,

Kad medelis augtų.

Dėkingumas gamtai,

Dėkingumas dangui, –

Iš čia ir išdygau,

Pamačiau pasaulį.


Ona Baliukienė



2022 m. gegužės 1 d., sekmadienis

Atsakomybės laukiame

 

Blogį pamatome,

Kai jis – arti

Ir stovi jau prie slenksčio,

Blogį jaučiame per nuotolius,

Kada grasina prie kitų namų,

Meluoja į akis,

Kad blogį prieš visus pateisintų.

Blogis neturi nė ribų,

Nė pavardės ir tikro vardo,

Kai žudo, laikinai ir nugali,

Viso pasailįio neapkvailins.

Blogis perka, maino,

Sukuria baisius ir ginklus,

Savo šalies žmones pavergia,

Keliasi blogis

Iš kartos – į kartą...

Blogis – baimė,

Visuotinė nelaimė,

Baisi šalis,

Kuri pakėlė karo kardą.


Ona Baliukienė

Sukruvinta šventa MOTINOS diena

 


Tik neskyk nė sau,

Kad tai – ne tavo karas,

Kad laukai tau – svetimi,

Kur vakar, o ir šiandien,

Bombos krito,

Čia motinos dar neša

Savo vaikelius,

Pridengia juos nuo kulkų savimi…

Tik nemanyk, nebūk ramus,

Kai kitų motinų vaikai

Kare tapo beširdžiais,

Ir šiandien plėšia, kas pakliūva,

Iš svetimų namų,

Nužudo motinas ir jų vaikus,

Šie nepasigailės atėję

Ir į tavo namus…

Tai visų mūsų karas Ukrainoje,

Nes tie keliai duobėti

Veda ir pas mus.


Ona Baliukienė

Motinos akys

 



Prisimenu nuo pat vaikystės

Matinos, mamytės,

Atidžiai žiūrinčias akis,

Prisimenu vis jas,

Kai savus jau vysčiau,

Lydėjo dvi žvaigždelės

Per visus metus…

Ieškau naujų dainų,

Paskirtų mamai,

Ir tenka nusivilti, –

Jos seniai rašytos,

Mokyklose dainuotos,

Reikia pakeisti vos kelis žodžius,

Naujai ir suskambėtų,

Jei kompozitoriai – poetai

Rašytų prisiminę iš vaikystės

Ir motinų žodžius…

Motina ir verkdama kalbėjo:

„ Mylėjau jus visus,

Lyg pievų žiedelius.’’

Tai kas, kad ir esi senyvas,

Paskirk jai, nors kelis,

Naujus ir savo, žodelius.


Ona Baliukienė





2022 m. balandžio 30 d., šeštadienis

Kopų smėlis


Marijos piešinys iš Facebook

Graži atsiritanti banga,

Nurimstanti prie kopų smėlio,

Kai jūra ją paleidžia,

Pušelės vėjuje net uždainuoja…

Papasakoja ir apie save,

Dangaus žydrynėje rūbą matuojasi,

Patiks ir saulei žaižaruojančiai…

Kokia tiksli žmogaus akis,

Jei mato tolių tolius,

Pabraukia teptuku ir pučia vėjas,

Kopose gaiva alsuoja…

Vasaros vaizdai išlieka širdyje

Ir žiemos speigą atitolina.

Taip šilta, kai apsilankai,

Lyg pačios kopos čia turėtų kojas.


Ona Baliukienė


 

Geltona

 



Nuslinko ledo lytis upeliu,

Pakrantėse purienos sužydėjo,

Vanduo atokaitoje šilti ėmė,

Tada ir sieloje tapo ramu,

Paukštelių čiulbesį girdžiu

Ankstyvą rytą atsikėlusi…

Darželiuose, prie namo pamatų,

Kitaip atrodo ir purienos:

Blizga kepurėlės jų geltonos,

Žaliais švarkeliais apsisiautę šonai.

Viskas, kas geltona,

Siunčia saulei bučinį malonų,

Kaip tau, taip man,

Kiekvienam ir žmogui.


Ona Baliukienė



Dovanos žiedai

 


Daugėja ankstyvų

Pavasario žiedų

Ir vis sunkiau

Gražiausią išsirinkti,

Kurį padovanoti mamai,

O kitą – močiutei,

Bruzdančiai prie stalo…

Koks džiaugsmas – dovanoti,

Nors žinai,

Kad greit nudžius,

Pabaigs žydėjimą žiedelis,

Nulenkęs galvą,

Prisimimas vis tiek lieka

Ir širdyje gyvena.

Kai mano mama

Budi danguje,

Pasveikinu vaikaičių mamą, –

Trys gėlės žydi

Jau ant stalo.


Ona Baliukienė