2017 m. vasario 25 d., šeštadienis

Minčių archyvas



Laukiu pavasario,
Kad vėl išsprogtų medžiai,
Rašysiu ant jų lapų,
Užteks ten viskam vietos,
Prie žiedo dėsiu žiedą,
Atskirsiu kableliu...
Prisiminimai – tai minčių archyvai,
Išsaugoti net nuo mažų dienų,
Vieni, ką tik pražydę,
Kiti, nuvytę nuo kaitrų...
Ant eglės spyglio juk neparašysi,
Nebent tiktai su juo,
Jie – visada žali
Ir dar tokie skaudūs, dygus,
Bet netgi tuos turiu...
Būna, oi, kiek būna
Labai skaudžių, kaip rudi lapai,
Nepamirštamų dienų,
Tik sapnus pamirštu...




2017 m. vasario 24 d., penktadienis

Kas yra laimė?



Gyvenimas – kasdienė patikra,
Kas tu, kas aš,
O kas gi tu, gyvenime,
Užgęstanti šviesa
Ir kelias į padangę?
Viską turėjau, ko dabar nebeturiu,
Jaunystės džiaugsmą,
Pasakų pasaulį,
Sekiau jas ir vaikams
Ir su laiminga pabaiga,
Sužadėtuvės – laimė...
O kas tu, pasaka,
Gal užmaršties pasaulis?

Keliamės su saule



Pavasario atodrėkis,
Lašai nuo šakų varva,
Upeliai laužia ledą,
Oi, kaip jie virva, marma!

Iš kiekvienos šakelės
Sula į žemę kristų,
Bet vėjas susigėsta
Ir laužti neišdrįsta...

Oi, berže, bernužėli,
Kepurę atsismauki,
Apžvelk dangaus mėlynę
Ir smagią dainą trauki.

Kur ta rūta žalioji,
Kur ta mergelė tavo,
Juk rūta prisikėlė,
O tu dar – be lapelių...

Žeme, Žemyna mano,
Pašauk saulutę žavią,
Kad keltų ir sūpuotų
Tavo dukrelę mažą.



Pasėtos sėklos




Nusivilk, o žeme,
Nuotakos suknelę,
Baltas rūbas tiko
Tik žiemos metu,
Jau praėjo laikas
Ir pasėtos sėklos
Guli ant dirvonų,
Laukia žalio rūbo
Nuotakos vainiko
Iš rūtų žalių...
Oi, ne visos dygsta,
Ne visi sulaukia
Savo atžalų...



Beržų simetrija



Mano mintys – nerimuotos,
Tiktai rimo atminty ir akyse,
Mano mintys – ne daina,
Tiktai dainos gimsta mintyse...
Kiekviena mintis kyla į dangų,
Kaip beržo viršūnė auga,
Nesuderinta, kaip jo šaka,
Tiktai prie kamieno prisiglaudusi,
Džiaugiasi, kad vis nenulaužta...
Mintys byra, išsisklaido,
Pasigirsta ir smuiko rauda,
Nedainuokite manęs,
Aš – nutrūkusi styga.

Regėjimai



Kai pamatau lange
Stovintį seną virdulį,
Vėl prieš akis – tremtis,
Tėvų šiaudinė pastogė,
Kur slėpė daugel metų
Kaimynų suvenyrą...
Buvo jis varinis,
O gal tik man taip pasirodė,
Kai prietemoje blizgėjo,
Kaip laimės žiburys...
Tėvyne, kaip tave nugairino
Rytų šaltieji vėjai,
Kaip išpūtė ir užgesino
Ir paskutinę šilumą namų,
Dabar – pliki laukai,
Dirvonai, ne arimai,
Nėra sodybos pamatų...
Oi, kaip ten obelys,
Nors vienišos žydėjo,
Žiogeliai čirškė,
Ant smilgų suposi
Sodyboje Giedrių...



Verpiu




Minu takus,
Tarsi klojėtus linelius,
Baltas gijas verpiu
Tik minčių rateliu,
Suku špūles
Veju, veju
Meilius žodžius
Iš motinėlės kraičio
Rankšluosčių baltų...
Minu pakojus,
Sesių blizgintus,
Nieko nekeisiu,
Tik truputį pagražinsiu
Savo ataudais,
Vienu žodžiu,
Kaip lig šiol tėviškę
Myliu.