2018 m. gegužės 22 d., antradienis

Žaizdos užglaistymas





Kietas akmuo,
Sunku pakelti, –
Didelį ir mažą, –
Aštrus suskaldžius,
Nudreskia delnus,
Išplėšia vargas kišenes,
Lygiai nepelnytas,
Kaip ir auksas…
Širdis – ne iš akmens,
Joje pulsuoja kraujas,
Raudonas, šiltas,
Pasiimtas iš motinos,
Kojomis nemindžiojamas…
Kiekvienas žodis,
Iškaltas ant akmens,
Mena gimtadienį ir paskutinę
Šioje žemėje minutę,
Sunku akis užmerkti…
Tik prie akmens
Sodiname gėles,
Senas žaizdas užglaistome.


Rasa palaisčiau






Kiekviename žodyje
Yra dalis tiesos,
Bet daug ko nepasakome,
Dar paraštė tuščia,
Kaip į tėvynę takas;
Toli jau iki smėlio kauburių,
Nesiekia kojos,
Tik mintys nukako…
Padėjau ten gėlių,
Pasodinau, palaisčiau,
O ašara nudžiuvo,
Kaip ryto rasa,
Medy gegutė
Keliskart suaikčiojo…
Parjojo broliai devyni,
Atnešė skrynią aukso
Ir apdalino seseris,
Jos margomis juostomis,
Kaip atmintį,
Susaistė.



Apleistas darželis




Smilgos daug aukštesnės
Už lauko ramunę,
Randi kokį žiedą
Ir buri sau laimę,
„ Nemyli’’ – išliko,
O kiti gi turi…
Žieminė aguona
Gailiai pasižiūri:
Kam apleidai kiemą,
Niekas neprižiūri?
Pasiūbavo vėjas
Žalią kiemo smilgą,
Krenta rasos tyros,
Mano kojas vilgo…
Nebėra darželio,
Rūtų vainikėlio,
Mildos dieną žavią
Papartis žydėjo,
Tik ne man bernelis
Meilę pažadėjo.




Atminties šešėliai




Šmėkšteli šešėlis,
Praeina pro langą...
Gal girdėti žingsniai
Kieme paslėpti,
Kad po šitiek metų
Tavo veidą brangų
Saugojau ir saugau
Savo atminty?
Ne, tai vėjas plaiksto
Baltąją alyvą,
Joje – laimės žiedas
Kažkur vidury,
Vis dar siekia rankos,
Akyse sumirga
Tavo veido bruožai
Ir dar užsilikęs
Vaikų judesy.
Dainoje pašauksiu,
Bet ar atsiliepsi,
Mūsų dangus – vienas,
Bet aukštai,
Toli.




Akacijos





Užmezgė vyšnios,
Obelų žiedai pabiro,
Nubluko saulėj tulpės,
Subrendo ir jausmai...
Sodinti, persodinti
Mūsų sodai,
Takus nuklojo
Jau akacijos
Baltai…
Džiaugiesi dar dangaus malone
Dėkodamas,
Kad gyvenai.





Audroje




Sakai, likimas,
Toks gyvenimas,
Kai kas sekundę
Esi vėjo genamas,
Supasi laivelis,
Apsaugo borto atrama,
Kai denį semia
Vis pašokanti banga…
Griebiesi inkarų,
O virvės vejasi,
Nebėra laiko,
Bures nuplėšia,
Ant delnų pūslės
Lieka amžinai…
Išlikai?



2018 m. gegužės 21 d., pirmadienis

Ryto sulaukėme




Tėvai daug moko,
Pataria mažiems,
Apsaugo nuo pavojų,
Kol pats neišbandai,
Nepajunti, kaip skauda,
Kai kojų pirštą
Ar kelius nusibalnoji,
Kol paaugi.
Trobos kvapus prisimeni
Iki gilios senatvės, –
Čiobreliais kvepia
Arbata rytais
Iki dabar ant stalo.
Žiūri į dangų,
O ten debesėliai
Košei grūdus mala,
Garuoja puodas
Rytmečio žaroj apsalęs,
Pasigardžiuoji, valgai...
Kada tėvų jau nebėra,
Suglaudžiu vis abu delnus,
Sukalbu maldą
Už juos ir už tave,
Brangioji mano.